Siena
Apie kūrinį
„Siena“ – dar vienas didelio mastelio skulptoriaus Gintaro Karoso (g. 1968) kūrinys. Jį sudaro dvi plieninės sienos dalys, kiekviena – beveik 3 m aukščio ir 9 metrų ilgio, įkomponuotos specialiai šiam kūriniui suformuotame Europos parko kraštovaizdyje.
„Viskas, ką sukursiu, ir liks visam laikui integralia Europos parko dalimi, nes čia yra erdvės tylai, pauzei, pamąstymui – čia gyvena nekomercinis menas“, – sako autorius.
Šiuo meno kūriniu kalbama apie sąvokų reliatyvumą. Stereotipiškai galime manyti, kad sienos yra tai, kas skiria, tačiau lygiai taip pat jos mus jungia, apsaugo ir sulaiko, kad neprapultume laike ir erdvėje. Įveikę sieną, kitoje pusėje randame pasaulį, panašų į esantį šiapus, bet žmogiškas smalsumas mus veda į tolesnes paieškas.
Autorius:
Gintaras Karosas
Šalis:
Lietuva
Gintarui Karosui visad svarbus kūrinio santykis su aplinka, kiekvienam objektui jis parenka ilgai „kontempliuotą“ vietą. „Siena“ atsiveria priešais mus lipant į kalną tarsi svarbiausias piligriminės kelionės tikslas. Ji tarytum nurodo – eikite toliau ir kur nors pateksite; greičiausiai į miško gilumą, kuri tą dieną kvepės grybais... O gal atsidursite kitoje, paralelinėje visatoje, vos ne A. Tarkovskio filmo „Stalkeris“ paslaptingoje zonoje. O gal skulptūra, apsupta medžių ir tęsianti kraštovaizdžio kontūrą, yra nuoroda į mus pasitinkančias archetipines pasąmonės erdves? Siena – civilizacijos sukurtas dalykas, sąmonės darinys, vos ne cenzūra, o miškas – natūralus ir stichiškas. Išeitų, kad siena saugo mus nuo pragaištingo pasąmonės turinio.
(Iš Jolantos Sereikaitės straipsnio savaitraštyje „Literatūra ir menas“, 2010 m. spalio 1 d. Nr. 3300 )
(Iš Jolantos Sereikaitės straipsnio savaitraštyje „Literatūra ir menas“, 2010 m. spalio 1 d. Nr. 3300 )
Istorinės nuotraukos
