Vieta
Apie kūrinį
Tai didžiulis meninis kraštovaizdis, suformuotas iš keturių 8 metrų aukščio metalo konstrukcijų, kelių dešimčių riedulių ir vandens telkinio. Pavadinimas čia neatsitiktinis, nes šiame kūrinyje svarbu ne tik geležinės kolonos, bet visa, kas yra aplink.
Šiuolaikinis menas ypač daug dėmesio skiria aplinkai. Ir šis skulptoriaus Gintaro Karoso (g. 1968) darbas kalba ne tik savo formomis ir siužetu, bet ir santykiu su gamtovaizdžiu, vietove, su šalia esančiais žmonėmis.
Keturi geležies stulpai, nors ir šnabžda apie laikinumą rūdžių liežuviais, iš tiesų pastatyti tvirtai ir nepajudinamai. Pabeldę išgirsite duslų garsą, akimirksniu pranykstantį masyvioje formoje, nes skulptūros tik iš išorės geležinės, o viduje – iš betono. Jų pamatai net 4 metrų gylio.
Autorius:
Gintaras Karosas
Šalis:
Lietuva
„Kuriant šią skulptūrą svarbiausia buvo vietos parinkimas, formavimas ir žymėjimas. Skulptorius atidžiai įsiklausė į aplinką, išryškino reljefo ypatumus. Šaltinėta dauba paversta nedideliu tvenkiniu, kurio vanduo teka žemyn, „akmenų upės“ – lauko riedulių grandinės – link. Pasitelkęs akmenis ir vandenį Karosas suintensyvina peizažo bangavimą. Laisvai plaukiančioms horizontalėms čia pat suteikiamas griežtas vertikalių ritmas – į dangų kyla keturi degančio raudonumo stulpai. Aštuonių metrų aukščio surūdijusio plieno kolonos kontrastingai šviečia žalios lapijos fone. Galima būtų ieškoti vaizdingų metaforų ir simbolinių prasmių, bet taip nutoltume nuo vietos. Juk pirmiausia šie pabrėžtinai minimalistiniai stulpai yra riboženklai, žymintys teritoriją – panašiai kaip optiniai prietaisai ar kompiuterio programos kampainiais įrėmina pasirinktą vietą.
Tačiau ir tyrinėtojai, ir snaiperiai dažniausiai žiūri ne į vietą. Jie taikosi į toje vietoje pažymėtą objektą. Šiuo atveju taikytis tarsi nėra į ką – ilgaamžiai stulpai saugo tuštumą. Tai kur vis dėlto yra ši „Vieta“? Vilniuje, Europos parke, abipus plieninių stulpų – čia, kur dabar stovite.“
Laima Kreivytė, 2003
Istorinės nuotraukos
